Kokybiški plastikiniai, aliuminiai ar mediniai langai užtikrina puikią, aukštus standartus atitinkančią šilumos izoliaciją, taip pat garantuoja sandarumą bei nepraleidžia aplinkos triukšmo
Deja, bet būtent per didelis sandarumas kai kuriais atvejais sukelia rimtų problemų. Didžiausių nemalonumų gali kilti, jei nėra pasirūpinama tinkamu patalpų vėdinimu.
Plastikiniai langai praleidžia labai mažai oro, ypač lyginant su senesnių modelių mediniais langais, kurie dažniausiai ir būna keičiami naujo modelio gaminiais. Kai patalpos nėra pakankamai vėdinamos, jose daugėja drėgmės. Drėgmė kaupiasi kvėpuojant, gaminant maistą, prausiantis, netgi kambariniai augalai prisideda prie bendro patalpų oro drėgmės lygio. Kambaryje besikaupiantis kondensatas gali būti skirtingų problemų priežastimi – šiltuoju metų laiku langų stiklo paketai gali rasoti, drėgmės perteklius gali kauptis ir ant palangių bei sienų, o palaipsniui namuose galimi ir nepageidaujami svečiai, tokie kaip pelėsis ar grybelis. Tuo tarpu žiemą nevėdinamų namų, siekiant išsaugoti šilumą, langų aliuminiai tarpeliai dažnai pasidengia plonu ledo sluoksniu, o tai kenkia visai langų konstrukcijai.
Mikroventiliacijos metu patalpoje vykstanti oro cirkuliacija leidžia išspręsti pagrindinę plastikinių langų rasojimo problemą – kondensato kaupimąsi bei padeda palaikyti patalpoje sveiką žmogaus organizmui mikroklimatą. Tačiau tai ne vieninteliai mikroventiliacijos privalumai.
Įprastinės mikroventiliacijos metu, lango konstrukcijoje esantys apkaustai atlieka keletą funkcijų – jie yra atsakingi už lango varstymą, reguliavimą, neretai ir apsaugą nuo įsilaužimo. Būtent apkaustų dėka galima vėdinti patalpas ir mikroventiliacijos metodu. Lango rankeną pasukus 45 laipsnių kampu, susidaro tarpas lango viršuje, tarp varčios ir rėmo, guminės tarpinės šiek tiek atleidžiamos ir nebespaudžiamos prie staktos. Tarpelis nėra didelis, jis siekia vos 10-15 milimetrų, tačiau to pakanka šviežio oro patekimui į patalpą. Įprastinės mikroventiliacijos metu susidaręs tarpas nėra reguliuojamas, jis lieka toks pat, o lango varčia būna užfiksuota.
Laipsninė mikroventiliacija nuo įprastinės skiriasi tuo, jog šiuo atveju į lango apkaustus būtina įmontuoti papildomus elementus. Šis mechanizmas taip pat valdomas rankenos pasukimu, tačiau tarpas tarp varčios ir rėmo yra ne vienos padėties, o gali būti keturių skirtingų pozicijų. Pradedant įprastine mikroventiliacija, kurios plotis siekia iki 15 milimetrų, kiekviena papildoma pozicija yra keletu milimetrų didesnė, o pats didžiausias tarpas gali siekti iki 40 milimetrų. Mechanizme naudojama detalė, vadinamosios šukos, suteikia galimybę nustatyti kelias ventiliacijos pozicijas, skirtas skirtingam vėdinimo patalpoje lygiui sukurti.
Svarbu žinoti ir tai, kad naudojantis mikroventiliacija arba apkaustų suteikiama laipsninio varstymo funkcija nėra ko nerimauti dėl saugumo. Ventiliacijos tarpelis reguliuojamas pasukant rankeną 45 laipsnių kampu, tačiau lango užraktai išlieka savose pozicijose ir jo atidaryti iš lauko tikrai nėra lengviau.
Vėdinant patalpas mikroventiliacijos būdu nesumažinamas šviesos patekimo plotas, priešingai, nei įmontavus orlaides.
Mikroventiliaciją galite vykdyti tiek laiko, kiek tik pageidaujate, net ir 24 valandas per parą ir Jums nereikės papildomai atidarinėti langų ar orlaidžių.
Oro cirkuliacija, vykdoma mikroventiliacijos būdu, leidžia užtikrinti sveiką mikroklimatą patalpoje, tačiau nėra tokio didelio mąsto, kad ženkliai pakeistų kambario temperatūrą.
Taip pat, priešingai nei vėdinant patalpas per orlaides, nesusidaro šalčio tiltas, kuris yra vienas pagrindinių prastos šilumos izoliacijos kaltininkų.
Langas nepraranda savo sandarumo. Jei ir galima užfiksuoti garso ar šilumos izoliacijos pokyčius, jie yra labai nežymūs.
Pasirinkus laipsninę mikroventiliaciją, galima reguliuoti į patalpą patenkančio oro srautą ir užtikrinti, kad vėdinimas vyktų tokių intensyvumu, kokio pageidaujate.
